Tai buvo įprasta šeštadienio popietė. Aš sutvarkiau kelis elektros jungiklius ir ramiai žiūrėjau filmą, kol žmona ruošė pietus. Po kiek laiko Kornelija pasakė, kad keliauja į parduotuvę nupirkti maisto produktų. Aš paklausiau ar nereikia pagalbos, bet gavau neigiamą atsakymą. Jai jau išėjus iš namų susimąsčiau, kam eiti į parduotuvę, kai namuose pilnas šaldytuvas maisto?
Nekreipiau į tai per daug dėmesio, kol ši situacija nepasikartojo 3-4 kartus. Ji nuolat grįždavo vos su keliais produktais, nors parduotuvėje užtrukdavo apie valandą laiko. Nevalingai pradėjau galvoti apie blogiausius dalykus, tačiau nenorėjau pradėti pokalbio ir kažkuo įtarti.
Netrukus pastebėjau vieną labai keistą detalę – prieš jai išeinant į parduotuvę, visada išgirstu uždaromas orkaitės dureles. Vos tik Kornelija išėjo šį kartą, aš nusprendžiau patikrinti orkaitę.
Nuostabu! Radau įvairių kupiūrų sumelę, tačiau nespėjau jų suskaičiuoti, nes parėjo žmona.
Pasitaikė ir vėl ta pati situacija, tačiau šį kartą pasakiau, kad eisiu kartu.
– Nueisiu viena. Nėra ten ką daug pirkti…
– Na, supratau.
Tačiau ir vėl sekė ta pati istorija su orkaite… Kodėl ji pinigus laiko orkaitėje, o ne banko sąskaitoje? Ką ji gali slėpti? Nusprendžiau pasekti savo žmoną. Ji įeina į namą, kuris yra už 5 minučių kelio nuo mūsų, ir pakyla į trečią aukštą. Kornelija pasibeldė į duris ir pasigirdo vyriškas balsas.
– O, labas, Kornelija.
– Laba diena.
– Tau kaip įprastai?
– Šį kartą šiek tiek daugiau.
Žmona pasiėmė pakuotę, sumokėjo pinigus ir išėjo iš daugiabučio. Ačiū Dievui, kad bent ne išdavystė… Aš seku ją toliau, kol priėjome prie apleisto garažo. Čia nusprendžiau nebelaukti ir sugriebiau ją už rankos.
– Tadai, tu mane sekei?
– Taip, sekiau! Ką tu čia darai?
– Kaip ką? Aš atėjau jų pamaitinti…
Girdžiu miaukimą ir matau, kaip išlenda daugybė skirtingų kačių. Kai kurios jų dar mažose kartoninėse dėžutėse. Paaiškėjo, kad tas vyras anksčiau turėjo naminių gyvūnų parduotuvę, tačiau koronaviruso laikotarpiu jo verslas buvo uždarytas. Kai kurias prekes jis pasiėmė į namus ir pardavinėja tiesiog savo bute.
Maiše buvo šlapias ir sausas maistas benamėms katėms. Mano žmonai labai suskaudo širdį ir ji nusprendė pasirūpinti benamėmis katėmis. O štai pinigai orkaitėje buvo gauti pardavus jos pačios gamintus papuošalus. Mano alergija neleidžia namuose auginti katės, todėl ji nusprendė pasirūpinti benamėmis. Man pasidarė gėda dėl blogų minčių ir iš karto atsiprašiau žmonos.
Mes apsikabinome ir grįžome namo. Aš labai myliu šią moterį, nes ji yra pati geriausia pasaulyje!
