Vyras pasimetė, kai žmona paprašė jo nueiti su kita moterimi vakarienės. Po kelių dienų jis suprato, kokį svarbų sprendimą jis priėmė, kai sutiko su žmonos pasiūlymu

Vienas vyras internete paskelbė istoriją, kuri kiekvienam iš mūsų turėtų suteikti peno apmąstymams. Tikimės, kad perskaitę ją, kiekvienas iš jūsų iš karto pasakysite savo artimiesiems, kaip juos mylite. Tai istorija apie vyrą, kurį nustebino labai keistas žmonos prašymas. 

Reklama

“Po 21-erių santuokos metų mano žmona paprašė, kad nusivesčiau vakarienės kitą moterį. Ji man pasakė: Aš tave myliu, bet žinau, kad kita moteris taip pat tave myli ir norėtų su tavimi praleisti šiek tiek laiko. Iš pradžių visiškai nesupratau, apie ką ji kalba, tačiau po kurio laiko mano protas nušvito. 

Ta kita moteris pasirodė esanti mano mama. Mama jau 19 metų buvo našlė, tad ji tokių pasimatymų neturėjusi jau labai seniai. Mano darbas ir įsipareigojimai namie su trimis vaikais neleido man reguliariai ją lankyti. Tiesą sakant mačiau ją labai retai.

Reklama

Tą vakarą, po keisto pokalbio su žmona, aš iškart paskambinau mamai. Žinojau, kad mano žmona teisi ir pakviečiau mamą vakarienės ir į kiną. Ji tikrai nustebo. Prieš sutikdama ji paklausė, ar man kas nors neatsitiko, ar viskas yra gerai. Žinoma, aš ją nuraminau ir pasakiau, kad būtų tiesiog būtų labai malonu, jei galėtume praleisti laiką kartu, tik dviese. Kai ji sutinko, jos balse išgirdau džiaugsmą.

Penktadienį po darbo, kai važiavau į savo gimtuosius namus, buvau šiek tiek įsitempęs. Mama jau laukė manęs prie durų. Ji vilkėjo suknelę, kurią prisimenu iš paskutiniųjų jos ir tėčio vestuvių metinių. Jos plaukai buvo dailiai susukti, o veide buvo plati šypsena. 

 

Jos veidas spindėjo kaip angelo. Žinojau, kokį didelį džiaugsmą jai suteikiau ir už visą tai turėjau padėkoti savo nuostabiai žmonai. Man gėda tai pripažinti, bet pats apie tai negalvojau.

Priėjęs prie jos išgirdau: „Pasakiau draugams, kad einu su sūnumi vakarienės. Jie buvo sužavėti. Jie nekantrauja, kada jiems viską papasakosiu “.

Reklama

Mes nuėjome į restoraną, kuris buvo neprabangus, bet labai jaukus. Mama įsikibo man į parankę, visai lyg ji būtų pirmoji ponia. Mes atsisėdome prie staliuko ir aš pradėjau skaityti meniu, nes mama matė tik didžiąsias raides. Įpusėjus pakėliau akis ir pažvelgiau į ją.

Ji žiūrėjo į mane su šypsena veide, kupina nostalgijos. Staiga ji pasakė: „Aš tau skaitydavau, kai tu buvai mažas“. Su ašaromis akyse atsakiau: „Atėjo laikas grąžinti skolą. Tau reikia atsipalaiduoti“.

Vakarienės metu labai maloniai pasikalbėjome – nieko nepaprasto, tik apsikeitėme naujausiais įvykiais mūsų gyvenime. Mes taip nenutraukiamai šnekučiavomės, kad praleidome kino seansą.

Kai grįžome namo, mama pasakė: „Norėčiau dar kartą su tavimi išeiti, bet su sąlyga, kad sekantį kartą tave pakviesiu aš.“ Aš sutikau.

Kai grįžau namo, žmona manęs paklausė: „Kaip viskas praėjo?“ Ir aš viską jai išsamiai papasakojau, norėjau, kad ji suprastų, kokia nuostabi buvo jos idėja. 

Po kelių dienų mama mirė nuo širdies smūgio. Tai atsitiko taip staiga, kad niekas negalėjo jai padėti. Jos namuose radau voką su kvito kopija iš restorano, kuriame vakarieniavome. Viduje buvo padėkos raštas: „Iš anksto sumokėjau sąskaitą. Dabar nusivesk Džeinę vakarienės. Jūs net neįsivaizduojate, ką šis vakaras man reiškė. Aš tave myliu, sūnau“. 

Manau, tik šiuo metu supratau tikrąją žodžių „aš tave myliu“ prasmę. Praleiskime laiką su savo artimaisiais. Nieko nėra svarbiau už šeimą. Niekada neatidėkite artimųjų vėlesniam laikui, vėliau gali būti per vėlu…