Neretai girdime istorijas, kurios pasakoja apie tikrus monstrus, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais. Tačiau kur kas daugiau yra žmonių, kurie negali abejingai praeiti pro benamius gyvūnėlius ir suteikia jiems tiek meilės, kiek įmanoma.
Dažniausiai šie geradariai sudeda net visas pastangas tam, kad padėtų mažiesiems, niekam nereikalingiems nelaimėliams. Tačiau ne visi gali juos priglausti, taigi kartais tiesiog dubuo maisto ar šiltas užklotas būna labai gerai išeitimi, kuri turi daug įtakos gyvūnui.
Kai Eric Hertlein aplankė savo močiutę, jis, kaip visada, tikėjosi prie jos durų rasti benamių kačių. Vaikino močiutė dažnai jas maitino ir statė šiltus guolius savo verandoje, kad katės galėtų ten pernakvoti. Gerų ketinimų kupina moteris visai netyčia padarė milžinišką klaidą.
Vaikinas pastebėjo kai ką įtartino gyvūnų guoliuose. Po kelių akimirkų jis suprato, kad viename iš jų ilsisi visai ne katė, o oposumas. Laukinis gyvūnas yra panašios išvaizdos į kačių, tačiau moters anūkas iš karto pastebėjo, kad močiutė apsiriko. Ji iš pradžių tvirtino, kad tai tikrai katė. Augintiniui ji net suteikė vardą – Tete.
Po ilgų ginčų anūkui vis dėl to pavyko įrodyti močiutei, kad tai ne katė. Ši geros širdies moteris pasake, kad tai visai nesvarbu, koks gyvūnas ilsisi jos verandoje. Jei nuo pat pradžių ji nepastebėjo, kad priglaude oposumą, tai ir dabar šis faktas neturi jokios reikšmės. 
Atrodo, kad Tete taip pat yra įsitikinęs, kad jis yra katė, arba gyvūnas tiesiog puikiai apsimetinėja, nes pas moterį verandoje gauna maisto ir šilumos. Bet kuriuo atveju jis sugebėjo apgauti močiutę. Nors moteris jau žino, kad jos naujas augintinis nėra katė, ji laimėjo naujosios auklės širdį ir gali dalintis veranda su likusiais augintiniais.
Ši šmaikšti istorija nutikusi Eric senelei tik patvirtina, kad pasaulyje daug gerų žmonių. Visai nesvarbu, kam mes suteikiame pagalbą ir kokio ji dydžio. Vieni gali paaukoti milijonus sergantiems vaikams, o kiti gali pamaitinti benamį gyvūną ir kiekvienas iš tų žmonių nusipelno didžiausios pagarbos. 