Mergina savo pašto dėžutėje rado keistą laišką nuo senyvos kaimynės, kuriame jį atskleidžia savo skaudžią paslaptį

Vienatvė yra vienas iš tų dalykų, kurių mes visi bijome. Dažniausiai ji ateina labai netikėtai, kai netenkame artimųjų, o kartais tiesiog tada, kai gyvenimas nepadovanoja tokios laimės kaip vaikai. Ši istorija yra gražus ir kartu labai jaudinantis įrodymas, kad kiekvienam iš mūsų reikia artimo žmogaus šalia. 

Reklama

Vieną dieną Marleen Brooks grįžusi iš darbo savo pašto dėžutėje pastebėjo paliktą keistą laišką. Ji iš karto puolė skaityti kas jame parašyta, tuo metu jos veide pradėjo atsirasti šypsena. Baigusi skaityti ji žinojo, kad laiškelis buvo paliktas senos moters, vardu Vanda, gyvenančios gatvės gale.

Laiško turinys buvo trumpas, bet labai aiškus: “Ar norėtum būti mano draugu? Man 90 metų ir gyvenu viena. Visi mano artimieji ir draugai paliko šį pasaulį. Aš esu labai vieniša ir išsigandusi. Prašau, aš ilgai meldžiausi, kad gaučiau draugą”.

Reklama

Laiško turinys atskleidė, kad Vanda jautėsi vieniša ir jai reikia artimo žmogaus. Nusivylusi ir labai norėdama turėti draugą, ji nusprendė parašyti Marleen.Marleen, pastaruosius 5 metus gyvenusi kaimynystėje, nė neįsivaizdavo, kad ši senolė taip liūdnai gyvena. Kaip ji reagavo į tokį laišką? Kitą dieną ji iškepė skanių keksiukų ir nuėjo pavaišinti savo kaimynės.

Nepaisant amžiaus skirtumo, moterys viena kitai labai patiko. Po šio susitikimo Marleen susisiekė su vyru vardu Frank Somerville, kuris yra vietinių žinių darbuotojas. Moteris papasakojo jam šią jaudinančią kaimynės istoriją, o jis savo ruožtu paskelbė ją kanale. 

“Bijojau, kad vieną dieną išprotėsiu nuo vienatvės. Žinojau, kad turiu dėl to kažką daryti, nes norėjau su kuo nors susipažinti ir susirasti draugų. Ačiū, Marleen, kad atėjai pas mane tada. Aš čia gyvenu 50 metų ir iki šiol nepažinojau savo kaimynų”- pasakojo senolė. 

Reklama

Marleen sužinojo, kad jos naujoji draugė turi du sūnus, kurie gyvena toli, o vienas mirė pernai. Vanda taip pat prisipažino turinti kvėpavimo sutrikimų, širdies nepakankamumą ir osteoporozę. Prieš išeidama Marleen patikino Vandą, kad gali jai paskambinti bet kuriuo paros metu. Ji pridūrė, kad netrukus vėl ją aplankys.

“Vanda yra labai malonus ir labai mylimas žmogus. Esu tikra, kad mūsų laukia dar daug įdomių pokalbių”. Ši istorija parodo kaip svarbu prisiminti, kad ne visi turi draugus ir šeimas. Nesigėdykime patys pradėti pokalbio, kai matome, kad šalia gyvenantis kaimynas yra vienišas. Galbūt būtent jam jūsų draugystė ar net mandagus pasisveikinimas iš toli bus kažkas tikrai svarbaus.