Mama su dukra nuvyko apsipirkti, tačiau grįžusios prie automobilio jos rado už valytuvo paliktą raštelį, kuris privertė moterį verkti

Vieną rudens dieną Justine van den Borne iš Melburno, Australijos, kartu su dukra nusprendė nuvykti į vietinį prekybos centrą. Atsidūrusi ten moteris, kaip įprastai, automobilį pastatė vienoje iš laisvų vietų, skirtų neįgaliesiems, o paskui su dukra nuėjo į parduotuves ir pasimėgauti kartu leidžiamu laiku.

Reklama

Grįžusios prie savo automobilio moterys labai nustebo. Ant priekinio stiklo po vienu iš valytuvų buvo mažas ranka rašytas raštelis. Kai Justine jį perskaitė, ji jautė didžiulį nusivylimą.

„Ar pamiršote neįgaliojo vežimėlį???“- raštelyje buvo rašoma.

Justine vėl ir vėl skaitė šiuos paprastus žodžius ir stovėjo be žado. Jos diena, kuri turėjo būti atitrūkimas nuo liūdnos realybės, buvo visiškai sugadinta.

Nors gali atrodyti, kad Justine naudojasi neįgaliojo vieta tiesiog sukčiaudama, realybė yra tokia, kad ji jau 6 metus kovoja su išsėtine skleroze. 41 metų moteris daro viską, kad normaliai funkcionuotų. Jos nervų sistema pažeidžiama. Tačiau kartais atsitinka dienų, kai  moteris jaučia, kad yra pasiruošusi judėti be pagalbos.

Reklama

„Tai buvo tokia diena! Žmogui, kuris praėjusią savaitę nusprendė palikti šį raštelį ant mano automobilio priekinio stiklo prie prekybos centro „Mitcham“. Kai man buvo 35 metai, man buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė. Ši liga pamažu pradeda paralyžiuoti visą mano kūną. Man vis blogėja. Mano gyvenimas labai pasikeitė ir labai sulėtėjo. Mano vaikai susidoroja su tais dalykais, kurių dar net neturėtų žinoti. Mūsų ateitis taip pat pasikeitė amžiams.

Tą dieną, kai mane matėte, ilgą laiką išgyvenau vieną geriausių akimirkų, kurias man leido sveikata. Norėjau tikrai gražiai praleisti dieną su dukra. Labai ačiū, kad iššvaistei ją. Tu privertei mane jaustis taip, kaip kai žmonės žiūri į mane, kai aš negaliu žengti nė žingsnio. Man atsibodo žmonės, kurie geresnėmis mano dienomis mano, kad aš piktnaudžiauju kažkuo, kas man iš tiesų priklauso.

Prisiminkite kartą ir visiems laikams, kad negalia nebūtinai reiškia, kad žmogus sėdi invalido vežimėlyje. Mano laimei, tai bus tik po kurio laiko, nes po akimirkos vežimėlis man bus vienintelis pasirinkimas. Dabar, kol vėl nenori sugadinti kažkam dienos, prisimink – tu ne viską žinai ir tai, kad kažko nematai, nereiškia, kad to nėra, kad žmogus, kuris vaikšto, nėra neįgalus“.

Reklama

Justine parodė visiems, kad negalime teisti žmonių, nežinant jų istorijos. Jei žmogus ir atrodo sveikas, kartais jis kovoja labiau, nei tie, kurie sėdi vežimėlyje. Nedarykime skubotų išvadų apie žmones, nes niekada nežinai, su kuo kiti kovoja.