Kartą tėvas nusprendė savo sūnui suteikti vertingą gyvenimo pamoką. Jis norėjo parodyti, kaip gerai jie gyvena ir kaip toli nuo jų yra skurdas. Vyras kartu su sūnumi nuvažiavo į kaimą ir paprašė kelias dienas apsistoti pas nepasiturinčią šeimą.
Tėvas su sūnumi ten prabuvo kelias dienas ir išvažiavo namo. Kelionės metu tėvas klausia sūnaus:
– Kaip tau patiko mūsų kelionė?
– Man viskas patiko, tėti, – atsakė berniukas.
– Taigi pamatei kaip vargingai tie žmonės gyvena, kaip sunkiai jie dirba ir kaip tau gyvenime pasisekė?
– Taip, – trumpai atsakė sūnus.
– Ir kokią pamoką išmokai iš mūsų kelionės?
– Dar nežinau… Bet aš pastebėjau, kad jie turi keturis šunis, o mes tik vieną. Mes turime baseiną, o jie visą upę. Pas muse sode šviečia žibintai, o jie turi žvaigždes danguje. Mūsų kiemas aptvertas tvora, o už jų kiemo prasideda beribiai laukai. Mes turime aukštą tvorą, kad apsisaugotume nuo aplinkinių, o jie net neturi tvoros, jog galėtų užeiti draugai.
Tėvas nieko nesugebėjo atsakyti. Kol jis bandė sudėlioti visas savo mintis, berniukas pridėjo:
– Aš visgi supratau pamoką! Tai ne jie skurdžiai, o mes tokie, taip, tėti?
