Kaip “idealios žmonos“ buvo ruošiamos Nacių Vokietijoje


Nuo 1937 metų naciai ėmė atrinkinėti ir ruošti žmonas SS ir Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos darbuotojams. Taip šalyje atsirado daugybė mokyklų, kuriose merginos gaudavo “žmonos sertifikatą“. Šiame įraše papasakosime, kokios merginos buvo priimamos ir ką jos ten mokydavosi.

Nacių režimas tuomet labai norėjo padidinti “grynakraujų“ arijų (rasė) populiaciją, todėl 1936 metais buvo pasirašytas įsakymas, kuris teigė apie nuotakų ruošimą nacių vyras.

Prieš patenkant į mokyklą, visos merginos buvo kruopščiai ištiriamos – jos turėjo būti grynakraujų arijų rasės. Negalėjo būti ir jokių fizinių sutrikimų arba neduok Dieve psichinių sutrikimų pas kurį nors iš giminaičių.

Pradžioje mokymų programa truko šešias savaites, bet vėliau padidinta iki aštuonių. Pagrinde buvo mokoma rasių teorija ir politika. Taip pat reikėjo mokytis namų tvarkymo, vaikų priežiūros ir tam tikro etiketo.

Merginos žavėdavosi sodininkystės darbai, nes buvo manoma, kad toks darbas moterį padaro žavesne. Vokietės du kartus per dieną turėdavo ir fizines treniruotes.

Absolventės turėdavo visada palaikyti savo vyrą ir pagimdyti jam vaikų. Tekėti jos galėjo tik už SS arba Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos narių.

Visoms šioms mokykloms vadovavo nacionalsocialistų moterų lygos vadovė Gertrud Scholtz-Klink. Pirmoji mokykla atsidarė netoli Berlyno.

Mokymai kainavo 135 reichsmarkes, kas dabar būtų apie 300 eurų. Kiekviena mokyklą baigusi moteris turėjo teisę tekėti už tikro arijo. Ištekėjusios poros gaudavo 1000 markių subsidijas.

Nuo 1936 metų naciai pradėjo siekti, kad visos moterys būtų namų šeimininkės. Pradžioje buvo atleistos visos ištekėjusios moterys teisininkės, vėliau gydytojos ir mokytojos.

Nacių režimas planavo “išrinktosios“ rasės augimą, todėl visos tinkamos moterys turėjo gimdyti vaikus ir taip kelti populiaciją. Jos turėjo išauklėti dorus arijus ir net negalvoti apie savo karjerą.

Moterys, kurios pagimdydavo aštuonis vaikus, gaudavo “auksinės motinos kryžių“, bei mėnesinę 500 markių išmoką (apie 800 eurų šiais laikais).

Netekėjusios moterys turėdavo dirbti šalies labui: būti pardavėjomis, namų tvarkytojomis ar dirbti ūkio darbus.

“Tobulų žmonų“ mokyklos sparčiai augo ir 1944 metais jų buvo jau 32.

Pagrindinė Vokietijos moterų užduotis buvo palaikyti vyrą ir kūrenti šeimos židinį. Aukštasis išsilavinimas, karjera ir darbas pagal specialybę – tai buvo ne joms.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Loading…

0