Kai vietiniai žmonės apsupo šį benamį, iš pradžių jis nežinojo, ką jie nori su juo daryti. Tačiau galiausiai jis liko nepaprastai dėkingas jiems 

Šis 83 metų senukas vadinamas Luciano Chumanu gyvena Peru mieste Ferreñafe. Tiesiogine ta žodžio prasme, jis gyvena šio miesto gatvėse. Jis ilgą laiką buvo benamis ir klajojo po miestą, ieškodamas saugios vietos apsistoti bent kelioms naktims. 

Reklama

Vietiniai žmonės jį vadina „El Loco Chuman“, o tai reiškia pamišusį žmogų. Jis atrodė gana baugiai- turi senus, ilgą laiką nesikeitusius drabužius, plaukai susivėlę, barzda tikrai per ilga, o nagai purvini ir iš pirmo žvilgsnio itin pavojingi. Tačiau iš tikrųjų jis yra labai gražus senukas.

Gyventojai kartkartėmis duoda jam ką nors pavalgyti. Tačiau dauguma žmonių tiesiog nekreipia į jį dėmesio arba, dar blogiau, iš jo tyčiojasi. Išprotėjusio Chumano istorija išties tragiška, o pats likimas jo niekada nelepino. Senolis ne tik neturi darbo ar šeimos, bet ir labai ilgą laiką serga šizofrenija.

Reklama

Gali atrodyti, kad Luciano daugiau niekada gyvenime nepatirs nieko teigiamo, išskyrus tai, kad kas nors mestels jam duonos gabalėlį. Dauguma žmonių, kad ir kaip žiauriai skambėtų, su juo elgiasi kaip su daiktu, o ne su žmogumi, kuris turi jausmus, rūpesčius ir baimes.

Pats 83 metų vyras jau yra susitaikęs su savo gyvenimu ir laukia jo pabaigos. Tačiau tai, ką sugalvojo vietos gyventojai, galima apibūdinti kaip stebuklą. Žmonės iš vietinės bažnyčios sujungė jėgas ir nusprendė padėti Luciano. Jie nebegalėjo stebėti jo kančių.

Kartu jie paprašė vyro eiti su jais. Kai Luciano sutiko, jie padėjo jam išsimaudyti, sutvarkyti nagus ir padovanojo naujų drabužių. Jie taip pat apkirpo jo plaukus ir nuvedė jį pas gydytoją. Po šių pokyčių Luciano parodė visiškai kitokį savo veidą.

Reklama

Gerai, kad pasaulyje vis dar yra gerų žmonių, kurie nelieka abejingi kitų žmonių atžvilgiu ir kuriems rūpi padėti kitiems. Kaip ir šiuo atveju, dažniausiai užtenka labai nedaug, kad padaryti kitą žmogų laimingesniu. Nebūkime abejingi, padėkime, jei matome silpnesnį ar pagalbos prašantį žmogų.