Berniukas ištepė kilimą rašalu, o mama labai supyko ant jo. Tik po sūnaus mirties ji suprato, kokią svarbią žinią neša ta dėmė 

Heather Duckworth yra mama, kuri patyrė neįsivaizduojamą tragediją. Nuo tada ji daro viską, kad apie ją sužinotų kuo daugiau žmonių. Ji tikisi, kad tai padės kitiems tėvams suprasti kai kurias problemas. Moteris prieš kelerius metus neteko savo mylimo mažojo sūnaus. Dabar ji nori papasakoti pasauliui savo istoriją. Ji nori, kad žmonės vertintų kiekvieną akimirką, praleistą su artimaisiais ir nesijaudintų dėl smulkmenų.

Reklama

Vieną vakarą Heather dukra išpylė sultis ant kilimo. Mergina padarė viską, kad pašalintų dėmę, tačiau ji pasirodė stipresnė už ją. Ji nusprendė paskambinti mamai. Moteris atsiklaupė ant kilimo ir tuo metu jos akyse pradėjo kauptis ašaros. Ar manote, kad taip yra dėl dėmės, kuri neišsivalo? Žinoma ne. Dar kartą, kaip bumerangas, jai grįžo 14 metų senumo prisiminimas.

Buvo vakaras, Heather bandė maudytis ir užmigdyti savo nepaklusnius ir itin aktyvius sūnus– 2-ejų metų trynukus ir 4-metį chuliganą. Kaip jau supratote, buvo labai sunku. Tuo metu visos Duckworth šeimos gyvenime tvyrojo nuolatinis chaosas, o namas atrodė taip, lyg kasnakt pro jį praskrisdavo viesulas. Drąsi mama bandė perimti vaikų kontrolę, bet veltui. 4-erių metų vaikas įjungė muziką ir visi šoko pagal jos ritmą. Buvo daug juoko ir linksmybių. Deja, tai buvo vienas paskutinių tokių vakarų.

Reklama

Galiausiai Heather atsisėdo ir nusprendė palaukti, kol berniukams tiesiog išseks baterijos. Staiga ji pastebėjo didelę mėlyną dėmę ant kilimo. Jos kraujas užvirė. Ji supyko. Ji savo vaizduotėje pamatė, kaip rašalo pėdsakas nuo tušinuko traukiasi į kitus kambarius. Norėjosi visus nubausti – juk jie ką tik atsikraustė į šiuos namus ir viskas buvo nauja.

Galiausiai nervinga mama surado už visa tai atsakingą sūnų– vieną iš trynukų Jacob. Jo rankoje buvo sulaužytas rašiklis. Jis pats taip pat labai išsipurvino. Nereikia nė sakyti, kad Heather kantrybė buvo ant ribos.

„Labai nervinausi. Sugriebiau Jacob ir nunešiau į vonią, kad nors kažkiek išsivalytų“. 

Mano vyras tuo metu bandė išplauti šviesiai mėlynas dėmes ant kilimo. Tada verkiau iš pykčio– buvau pavargusi ir nervinga. Tikrai supykau. Aš pykau ne ant savo sūnaus, kuris buvo mėlynas kaip smurfas, o ant savęs. Supykau, kad palikau rašiklį ten, kur bet kuris iš vaikinų galėjo jį pasiekti. Po valandos Jocob buvo beveik švarus ir ant kilimo liko nedidelė žymė. Vėliau tą savaitę pasamdėme profesionalią valymo įmonę, bet net ji negalėjo su ja susitvarkyti.

Reklama

Pėdsakas išliko, ir kiekvieną kartą, kai Heather pažvelgdavo į jį, tai sutraukdavo jai nervus.

“Tai mane supykdė. Visada stengiausi tokius dalykus palikti vaikinams nepasiekiamoje vietoje, bet ne šį kartą. Tai mane negailestingai supykdė”.

Tačiau vieną dieną Duckworth šeimos gyvenimas sustojo. Praėjus dviem mėnesiams po šių įvykių paaiškėjo, kad Jacob serga vėžiu. Praėjus dvejiems metams po kovos, kuri pamažu jį nusiaubė, jis mirė.

“Mėlyna dėmė vis dar buvo šiek tiek matoma. Galų gale, tai priminė mano pyktį ir nusivylimą dėl kažko tokio banalaus ir tokio nereikšmingo. Mums rūpi smulkmenos ir mes nesidžiaugiame tuo, ką turime”.

Dabar Heather norėtų, kad visos mamos žinotų, kad jų vaikai visada padarys netvarką, kad mažylių auginimas tikrai yra labai varginantis, o senstant atsiranda vis naujų problemų ir iššūkių, tačiau dauguma jų yra tikrai smulkmenos.

„Mėlynoji dėmė“ dabar Heather primena, kad gyvenimas su mažaisiais tikrai pilnas chaoso ir netvarkos, tačiau verta taip gyventi ir šimtu procentų išnaudoti kiekvieną akimirką kartu. Tai taip pat perspėjimas, kad neturėtume daryti problemos iš nesvarbių dalykų, kurie iš tikrųjų neturi įtakos mūsų gyvenimui. Nes žmonės yra svarbiausia, ir niekas iš mūsų niekada neturėtų to pamiršti.